– Kaip gerai, kad esi čia… – sumurmėjo Ida, apkabindama šiltą Pūkio kaklą… Ji vėl paniro į sapną, prigludusi prie aksominio juodojo žvėries kailio. O šis dar ilgai žiūrėjo į visus miegančius vaikus geltonomis graudulio ir apgailestavimo sklidinomis akimis…Kol pasaulis snaudžia po sniego paklodėmis, o skraidantis burlaivis, apgaubtas minkštomis baltomis pusnimis, ilsisi ant Vėjo kalvų, kviečiu jus į naują kelionę. Čia bus visko, ko tik geidžia smalsuoliai ir smalsutės. Nuotykių. Paslapčių. Draugystės ir pavojų. Stebuklingų vietų, kurias tikrai norėsite aplankyti. Nesvarbu, ar keliavote kartu, kai skraidinau jus tarp vaivorykščių arkų. Jei iki šiol nebuvote sutikę Rudžio, Idos ir Dudsio, esu tikra – apsidžiaugsite šia pažintim. Ir tikriausiai tai bus naujos, tvirtos draugystės pradžia.
Prekinis ženklas: Nieko rimto