Knyga atveria naują diskusijų lauką ten, kur susikerta šiuolaikinis menas ir kritinis turizmas. Kritinio turizmo sąvoka, tapusi bendru atspirties tašku teoriniams ir meniniams tyrimams, kviečia darsyk kvestionuoti autentiškumo idėją, turisto žvilgsnį, kraštovaizdžio sumuziejinimą, vietos vaizdinį konstravimą, postromantizmą, šiuolaikinį egzotinimą, vietos savitumą ir pasaulinį susietumą. Knygoje daug dėmesio skiriama menininko ir meno institucijos vaidmeniui kelionių kultūros amžiuje. Kaip asmeninės ir institucinės praktikos kinta priėmimo, svečiavimosi, perkėlimo ir kultūrinės klajūnystės akivaizdoje? Lygindami du itin skirtingus, bet kartu panašius kraštovaizdžius – šveicariškas Alpes ir baltiškas kopas bei paplūdimius – meno istorikai, aplinkos istorikai, geografai, tyrėjai, kuratoriai ir menininkai žengia į ganėtinai naują kritinio turizmo sritį tarpdalykiniame kontekste. Visi kartu jie svarsto, kaip globalaus kultūrinio turizmo fone kritiškai nagrinėti ir suprasti viliojančius, atokius kraštovaizdžius. Knygą sudaro ne tik kritinė diskusijų šia tema apžvalga, bet ir vaizdinė medžiaga, dokumentai ir meninių intervencijų šiose dviejose turistinėse scenose aprašymai. Šis leidinys užbaigia daugiau kaip metus trukusius mainus tarp Valė kantono aukštosios meno mokyklos Sjere (Šveicarija) ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos. Knygoje apžvelgiamos sąvokos, rezidencijos, parodos, dirbtuvės ir simpoziumas, kurie sudarė 2012–2013 m. tyrimų ir rezidencijų programą „Apie svečiavimąsi ir perkėlimą: menininkų rezidencijos ir kultūrinė produkcija atokiuose kontekstuose“. This book opens up a new field of discussion at the crossroads between contemporary art and critical tourism.
Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla