Davidas Hume’as (1711-1776) yra didžiausias iš britų filosofų, jo didybė, kaip dabar manoma, ryškiausiai atsiskleidžia pirmajame, didžiausios apimties ir sistemingiausiame veikale ”Traktatas apie žmogaus prigimtį”. Traktatą autorius sumanė penkiolikos, suplanavo jį dvidešimt vienerių ir parašė, kaip jam tebuvo dvidešimt penkeri. Hume’as tyrinėjo moralės filosofiją, remiantis jo terminologija, susidedančią iš supratimo, aistrų, moralės, politikos ir kriticizmo; tai mokslas apie žmogų, atskleistas empiriškai ir sistemiškai. Hume’o sumanymas prilygsta Koperniko revoliucijai gamtos filosofijoje.Deja Hume’o veikalas nesulaukė reikiamo amžininkų dėmesio, nes genijui kartais lemta vienu dviem amžiais pralenkti savo laikmetį.Praėjo daug metų kol į traktatą buvo pažvelgta kaip į rimtų studijų vertą filosofijos klasiką. Hume’o filosofija, nors iš dalies destruktyvi, iš esmės yra labai konstruktyvi. Kad ir kaip paradoksalu, Hume’o skepticizmas yra kūrybinis, tai rodo Traktato paantraštė: Empirinio ir mokslinio metodo diegimas į moralės objektų tyrinėjimą. Dabartine terminologija tai reikštų, kad jo filosofija apima psichologiją, etiką, religiją, istoriją, politikos mokslą, ekonomiką, estetiką ir kritinę teoriją. Šie klausimai nagrinėjami skeptiškai, nes jiems nesuteikiama tikrumo galimybė, jie perkeliami į tikimybės arba daugiausiai į įrodymų, tai yra didžiausios tikimybės sritį. Jie svarstomi kūrybiškai, nes išsivadavus iš metafizinio aprioriškumo pančių jie tyrinėjami akivaizdumo šviesoje. Žmogus pasirodo ne kaip antikinių Sokrato ir Platono ar modernesnių kartezininkų mąstantis gyvūnas, bet kaip jausmų, emocijų, aistrų, troškimų valdoma būtybė.
Prekinis ženklas: Charibdė