Vakarų ir Rytų baltų kultūrų skirtumų šaknys glūdėjo jau neolito kultūrose ir jų lokaliniuose variantuose, todėl vargu ar įmanoma visiems Lietuvos regionams pritaikyti bendrą, visa apimančią kultūrinės raidos schemą. Kuo daugiau ištiriama akmens ir žalvario amžių paminklų, tuo labiau aiškėja, jog net ir tokioje nedidelėje teritorijoje, kokia yra Lietuva, kelias j baltiškąją kultūrą nebuvo vienodas. Ši mokslinė studija nagrinėja patį seniausią ir ilgiausią Sūduvos bei Dainavos krašto istorijos tarpsnį, apimantį 10000 metų laikotarpį nuo ledynų pasitraukimo ir pirmųjų gyventojų pasirodymo iki metalo dirbinių ir žemdirbystės įsisavinimo I tūkst. pr. Kr. Aptariamos senosios technologijos, titnago ir kitų akmens rūšių dirbinių gamybos ypatumai. Pateikiami tipologinės akmens amžiaus dirbinių klasifikacijos principai, bendruomenių gyvensenos rekonstrukcijos ir socialinės struktūros modelis. Nagrinėjamų dalykų diapazonas – nuo Lietuvos archeologijos istorijos iki eksperimentinės ir teorinės archeologijos. Pagrindiniai darbo šaltiniai – archeologinė medžiaga, gauta kasinėjant akmens ir žalvario amžių gyvenvietes Šešupės ir Baltosios Ančios baseinuose. Panaudota medžiaga, sukaupta Lietuvos muziejų fonduose bei privačiose kolekcijose. Studijuota akmens amžiaus medžiaga, gauta tyrinėjant neolito gyvenvietes Šešupės baseino Kaliningrado srities (Rusija) dalyje, saugoma Sankt Peterburgo archeologijos institute. Peržiūrėti radiniai ir archyviniai duomenys Krokuvos archeologijos muziejuje, Vokietijos bei Šveicarijos muziejuose.
Prekinis ženklas: „Diemedžio“ leidykla