Garsaus prancūzų sociologo ir filosofo Jeano Baudrillardo „Vartojimo visuomenė (jos mitai ir struktūros)“ pasirodė 1970 m, praėjus vos porai metų po 1968-ųjų gegužės įvykių Paryžiuje pralaimėjimo. Šios knygos tikslas – sistemingai įvertinti ir kritiškai išanalizuoti šiuolaikinę visuomenę. Nors būdamas neabejotinai įtakotas Karlo Marxo, Baudrillardas vis dėlto nesutinka su juo ir tvirtina, kad šiuolaikinės visuomenės esminis struktūrinis dėmuo yra nebe gamyba, gamybinės galios, darbo įrankiai ir t. t., o vartojimas. Būtent vartojimas, anot jo, tapo esminiu faktoriumi, nulemiančiu individo socialinį statusą, saviraišką ir netgi savimonę. Analizuodamas tokius vartojimo fenomenus kaip masinė žiniasklaida, reklama, prekybos centrai, gausos visuomenės mitas, Baudrillardas atskleidžia, kaip vartojimas kiekvienam individui jau yra ne tiek būdas patenkinti savo poreikius, kiek poreikis išsiskirti, išreikšti arba susikurti savo statusą visuomenėje.   Knyga analizuoja šiuolaikinės ekonomikos, socialinės tikrovės, mass media, individualios psichologijos fenomenus. Autorius šaiposi iš nacionalinio vidaus produkto (NVP) mito, į mąstymo erdvę iškelia „realybės išnykimo“ sąvoką, masinės gamybos utopiją. Knygoje jau randamos ir vėlesniojo Baudrillardo temų užuomazgos: realybę šiuolaikinėje visuomenėje pakeičia ženklas, simuliuojantis ir imituojantis realybę, kurio tikslas tapti nepakeičiamu ir vieninteliu vartojimu objektu. Ženklinis vartojimas apima visas gyvenimo sritis: darbą, laisvalaikį, kultūrą, socialinę sferą, gamtą. „Vartojimo visuomenė“, kaip ir kitos Baudrillardo knygos, įtaigiai atskleidžia postindustrinės šiuolaikinės visuomenės mechanizmus bei nuolat atsinaujinančius sociokultūrinius procesus.
Prekinis ženklas: Kitos knygos