Į lietuvių literatūrą I. Šeinius įvedė naujo tipo herojų – tai ne veiksmo, ne proto, o jausmo žmogus, ir gamtos tyla bei ramybė leidžia jam nepakrikti, sutelkti savo asmenybę į kvintesenciją, sudėlioti nuotaikų kaleidoskopą į įstabaus grožio žmogaus sielos atvaizdą. Meilė – laiminga ar nelaiminga, su atsaku ar be – tik dar labiau visa tai išryškina, nes ne veltui šis jausmas mėgstamas visų laikų, visų stilių ir pakraipų menininkų žmogaus esybei atskleisti. Būtent meilė – o ne kokie socialiniai ar visuomeniniai konfliktai, – gula į I. Šeiniaus to meto kūrinių pamatą.
Prekinis ženklas: Žaltvykslė