Tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje ypatingu intensyvumu pasižymi trys paskutiniai viduramžių šimtmečiai – XIII, XIV ir XV amžiai, tiksliau sakant, laikotarpis tarp 1183 ir 1492 metų. Per šiuos tris šimtmečius Lietuvos teritorija išaugo nuo 9 iki 900 tūkstančių kvadratinių kilometrų ir galiausiai užėmė devynis procentus Europos žemyno. Šią veržlią ekspansiją vykdė, jai vadovavo konkretūs žmonės – valdovai, kunigaikščiai, kurių veidai, atkurti dailininko Artūro Slapšio portretuose, žvelgia iš šios knygos puslapių. Tai ne tik rūstūs, karo nugairinti vyrų veidai, kurių nutapyta 39, bet ir 6 moterys – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės bei Lenkijos karalienės. Jos taip pat paliko pėdsaką Lietuvos istorijoje. Nors šie veidai dažniausiai yra menami, įsivaizduojami, jie padeda pajusti anos rūsčios, karingos, bet kartu ir įkvepiančios epochos dvasią, o svarbiausia – įžvelgti konkrečius žmones abstrakčių kovų bei įvykių sūkuryje.
Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras