Ši knyga – tai pastanga naujai pažvelgti į mūsų protėvių senovinę kultūrą, aprėpti ją kaip visumą. Įvade kalbama apie esmės ir formos sąvokas mūsų savimonėje, taip pat apie žodį ir kalbą, nes tyrinėjimuose visų pirma remiamasi būtent lietuvišku žodžiu, antroje vietoje paliekant palyginimus su kitomis kultūromis. Tai bandymas suvokti savąją kultūrą iš savęs. Esminė sąvoka čia yra virsmo samprata. Aprašomi pagrindiniai žmogaus gyvenimo virsmai: gimimo, vestuvių ir mirties. Senovinėse kultūrose dvasingumas būdavo perduodamas mirties – gimimo simboliais. Tik suvokęs kas vyksta gimties ir mirties virsmuose, žmogus priartėja prie amžinybės. Knygoje žmogaus virsmai yra lyginami su virsmais gamtoje, tuo būdu bandant atskleisti universaliąją virsmo gelmę, svarbią ir šiuolaikiniam žmogui.