„Mano vaikystę įprasmino ir lavinimąsi veikė iš tarpukario išsaugoti peliukės Micės nuotykiai, jaunėlis brolis užaugo su skruzdėliuku  Ferda, vaikus ugdė bitė Maja. Dabar į šią šaunią kompaniją įsirašys Tarakonas bei jo draugai.Herkaus Kunčiaus „Virtuvės Tarakono nuotykius“ visų pirma įdomu skaityti. Antra – personažai, tokie, kaip pats Tarakonas, Musė, Voras, vazonėlyje gyvenantis ietininkas-šuolininkas Sliekas, Blusa, Kandis, ar kiti, iš pirmo žvilgsnio nelabai simpatiški personažai, pažvelgus įdėmiau pasirodo ir mieli, ir jaukūs. Žavi „veltėdžių“  būtis virtuvės pasaulyje, arba – tiksliau – palempyje. Gal ne be reikalo į mano samprotavimus, kad kitame gyvenime norėčiau būti milijonierius, žmona atkirto: kitame gyvenime geriausiu atveju būsi tarakonas.„Iš aukštybių Tarakonas regėjo vaizdingą virtuvės panoramą. Matydamas ją, Tarakonas galvojo, kad nėra gražesnės vietos pasaulyje už šią virtuvę, čia jam teko laimė išsiristi. Jis didžiavosi, kad yra virtuvės pilietis, kukliu veltėdžio triūsu prisidedantis prie jos klestėjimo„ šioje puikioje knygoje rašo Herkus Kunčius, mano galva, ugdydamas tiek patriotiškumą, tiek pilietiškumą. Ir meilę Tėvynei – nepaisant joje besiveisiančių parazitų.“Aidas Marčėnas
Prekinis ženklas: Versus aureus