Šioje studijoje bandoma suregistruoti ir aptarti „žemąjį“ religinės dramos klodą, išskiriant jo atradimus, tendencijas, iškeliant kartais visai nepelnytai pamirštus autorius ir jų kūrinius, ką ankstesni dramaturgijos tyrinėtojai tarytum vengė daryti, dažniau sustodami prie mūsų dramos viršūnių – Vinco Krėvės, Balio Sruogos, Putino, Juozo Grušo. Be abejo, lietuvių religinės dramos viršūnės ir šioje studijoje aptariamos plačiau, nes dažnai net pripažintų autorių religines dramas ar religinį geriau žinomų dramų aspektą stengtasi ignoruoti, nepastebėti, turbūt nežinant, kokiai kategorijai priskirti ir kaip vertinti. Ši studija neduos ir nepretenduoja duoti išsamių definicijų. Daugiau stengiamasi reabilituoti religinės dramos terminą, pasiekti, kad jis nebūtų siejamas vien su neigiamai suprantamais didaktiškumu ir melodramatiškumu. Taip pat mėginama ne tik supažindinti su mažiau aptartais dramos kūriniais, bet ir šiek tiek išplėsti religinės dramos ribas, kartais gal rizikuojant jas peržengti, bet paliekant galimybę tas ribas plėsti.
Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas